Vaikų žemė
Autorius: Justinas Marcinkevičius

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
o vieni mes irgi kaip vaikai.

Linkime, kad ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną prisimintume savo įsipareigojimus mažiesiems.

Ginkime ir saugokime visus ir kiekvieną vaiką nuo patyčių, pykčio, smurto, prievartos.

Leiskime jiems augti, patirti, pažinti. Supraskime.

Apsupkime vaikus nuoširdžia meile, pagarba ir pajusime, kad visa tai grįžta mums atgal su kaupu.

Lopšelio-darželio “Giraitė” pedagogų bendruomenė

[Show slideshow]